Galičas – miestas Rusijoje, Kostromos srityje, prie Galičo ežero, 121 km į šiaurės rytus nuo Kostromos; rajono centras (bet į jo sudėtį neįeina). Geležinkelių mazgas, plentai į Kostromą, Bujų, Čuchlomą. Mašinų (ekskavatorių ir autokranų gamybos), maisto pramonė (seniau – taip pat odos, baldų, avalynės). Veikia krašto muziejus, XIV a. moterų vienuolynas, soboras (jame buvo žymi Galičo Motinos ikona, bolševikmečiu dingusi), Šv. Kozmos ir Demiano cerkvė, taip pat keletas nebeveikiančių XVII–XIX a. cerkvių, soborų ir vienuolynų.
Vietovė gyvenama nuo seno; rastas neolitinis Galičo lobis su varinėmis figūrėlėmis. Laikoma, kad Galičas įkurtas 1159 m. – tai buvo Rostovo-Suzdalės kunigaikštystės šiaurės rytinis taškas, iš kurio vyko Viatkos žemės ir šiaurės kraštų kolonizacija. Miestas greičiausiai kūrėsi merių gyvenvietės vietoje. 1246 m. tapo Galičo kunigaikštystės sostine, bet 1362 m. prijungtas prie Maskvos kunigaikštystės. 1428 m. Galičą buvo apgulę totoriai. Vėliau miestas sukilo prieš Maskvą, bet 1450 m. galutinai prie jos prijungtas. Vėliau miestą buvo užėmę lenkai.
XVII a. augo kaip prekybos su Sibiru, žvejybos centras, ėmė steigtis cerkvės ir vienuolynai. XIX a. klestėjo kailių pramonė. XX a. Galičo kultūrinė reikšmė sumenko, imta vystyti ekskavatorių gamyba.
